- žiubrikas
- žiùbrikas sm. (1) 1. Vl, Rs žr. žibikas 1: Avižas arkliams pašaruo pila į žiùbriką Skdv. Pripilk žiùbrikus avižų, reikės arkliai kely[je] pasišert Stak. | Žiubrikėliuose turėdavom riebiai sušutintų žirnių su spirgučiais, džiovintos duonos, sūrio rš. 2. maišelis be dugno, užmaunamas arkliui nuo gylių: Užmauk žiubriką ant galvos, arkliai negyliuos Stak. Užmauk arkliam žiùbrikus – dabar pats gyliukų laikas Vl.
Dictionary of the Lithuanian Language.